Sąvokos
Atonalumas – (a… + tonalumas), 20 a. muzikos komponavimo būdas, kai nė vienas garsas arba sąskambis neišskiriamas kaip pagrindinis šios sistemos elementas. Muzika, kurios melodija ir harmonija nesusijusi nei su klasikine tonacija, nei su tonika.
Diatònika – (gr. diatonikos – einantis per tonus), natūraliųjų dermės laipsnių sistema, chromatikos, vartojančios alteruotus (alteracija) dermės laipsnius, priešybė. Dažniausia apima 7 laipsnius, kurie gali būti išdėstyti grynosiomis kvintomis arba grynosiomis kvartomis.
Divizionistinė technika pavadinimą gavo nuo žodžio „atskirti” – atskiriems potėpiams ar taškeliams būdavo naudojamos kelios spalvos.
Formalizmas – (pranc. formalisme < lot. formalis — susijęs su forma), formos absoliutinimas, smulkmeniškas laikymasis įsigalėjusių normų, nuostatų, nesigilinant į jų esmę; pedantiškumas, skrupulingumas. Lliteratūros ir kitų meno šakų, be to, menotyros, filosofijos pakraipa, kuriai būdinga meno kūrinių ar kitų kultūrinių reiškinių formos reikšmės perdėtas vertinimas, teigimas, jog pažintines, etines, estetines kūrinių vertybes nulemia forma.
Grupė “Ars” – Lietuvos dailininkų grupė, veikusi 1932–1935 m. Kaune. „Ars“ narių kūrybą vienijo naujai interpretuojamas lietuvių liaudies menas ir to meto Paryžiaus aukštųjų mokyklų stilistika.
Intuityvizmas – filosofijos kryptis, intuiciją laikanti aukščiausia ir patikimiausia pažinimo priemone. Iracionalumo atmaina. Intuityvistinių tendencijų esama daugelyje filosofijos krypčių. Intuityvizmas susiformavo 19 a.–20 a. pradžioje kaip atsakas į reduktyvios, mechanistinės pažinimo sampratos, patirtį apribojančios tik jusliniu patyrimu, paplitimą. Intuityvizmas pažinimą laiko intuityviu – tiesioginiu, nediskursyviu, nereikalaujančiu pagrindimo faktais, įsitikinimais ar logikos priemonėmis.
Išsigimęs menas – parodõs, nacionalsocialistų iniciatyva atidarytos 1937 07 19 Miunchene, pavadinimas. Naciai pripažino tik nacionalsocialistinę ideologiją atitinkantį, Trečiąjį reichą šlovinantį natūralistinio akademizmo stilistikos meną, todėl iš modernaus meno kolekcijų muziejuose ir privačiuose rinkiniuose buvo konfiskuojami vokiečių (O. Dixo, E. L. Kirchnerio, E. Barlacho, K. Kollwitz, E. Nolde’s, M. Beckmanno, K. Schwitterso, kitų) ir kitų šalių (P. Picasso, H. Matisse’o, P. Gauguino, P. Cézanne’o, V. van Gogho, P. Mondriano, kitų) dailininkų kūriniai, sudaromi dailininkų, kuriems draudžiama tapyti, dalyvauti parodose, sąrašai ir kita. Paroda, eksponuota Vokietijos ir Austrijos 11 miestų, turėjo atlikti auklėjamąjį darbą, parodyti modernistinės estetikos pralaimėjimą nacistinei estetikai. Propagandinę akciją prieš vadinamąjį išsigimusį meną užbaigė maždaug 5000 moderniojo meno kūrinių sudeginimas Berlyne 1939.
Litografija – (lito… + gr. graphō – rašau), grafikos technika, spaudos būdas. Spaudos forma gaminama iš klinties plokštės – litografinio akmens. Ruošiant akmens formą iš pradžių specialiu riebalingu pieštuku arba litografiniu tušu (plunksna, teptuku) ant visiškai lygaus paviršiaus piešiamas piešinys. Formos paviršius ėsdinamas chemikalais, kurie paveikia tik piešimo priemone nepaliestas vietas; apdorojus gumiarabiku ar kitomis priemonėmis jos tampa hidrofiliškos – nuo vandens drėksta, o dažus atstumia. Piešimo priemonės pėdsakai nuvalomi ir ant drėgno akmens velenėliu tepami spaustuviniai dažai, kuriuos sugeria tik chemikalų nepaveiktos vietos. Spausdinama litografiniu presu. Gaunama keli šimtai kopijų.
Piktogramà – (lot. pictus – pieštas, tapytas + gr. gramma – rašytinis ženklas, brūkšnys, linija), grafinis informacijos ženklas; mažas paveikslėlis monitoriuje, kuriuo žymimas, pvz., aplankas, programa ir kita.
Puantilizmas – tapymo būdas, kai ant drobės dažai būdavo tepami taškeliais (point), kad susidarytų mirguliuojančios šviesos efektai.
Pozityvizmas – (pranc. positivisme < positif – paremtas faktais), filosofijos kryptis, teigianti, kad visos tikros žinios remiasi patyrimo duomenimis. XIX ir XX a. filosofijos krypties atstovai pabrėžė žinojimo reikšmę žmonijos pažangai. Jų požiūriu, mokslinio žinojimo šaltinis yra patyrimas ir kad mokslinis žinojimas yra vienintelė galima žinojimo forma.
Sinestezija – (gr. synaisthēsis – vienalaikis pojūtis), nevalingas dviejų ar daugiau pojūčių atsiradimas, dirginant tik vieno iš tų pojūčių jutimo organą. Labiausiai paplitusi sinestezija yra vadinamoji spalvinė klausa: garsas sukelia ne tik klausos, bet ir spalvos pojūtį. Daugeliui žmonių būdinga regos sinestezija: pavyzdžiui, geltona ir oranžinė spalva sukelia šilumos pojūtį, mėlyna ir žalia – šalčio.
Teosofija – (gr. theos – dievas, sophia – išmintis, žinojimas) – filosofinė dvasinė doktrina, kuri skelbia, kad žmogus gali rasti tiesioginį ryšį su Dievu ir pažinti jį specialia praktika (intuicija, kontempliacija). Nuo teologijos skiriasi tuo, kad remiamasi patirtimi (ją bandoma teoriškai sisteminti), o ne Dievo apreiškimu ar religinėmis dogmomis.Svarbiausias tikslas – lyginamasis įvairių religijų tyrimas, siekiant atskleisti bendrą religinių simbolių prasmę, sukurti universalų ir nedogmatišką dvasinį judėjimą bei propaguoti jį visuose kraštuose, ypač tarp inteligentijos.